Įmonės istorija

1945 metų lapkričio 18 d. įkuriama Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, kurios autobusų parką sudarė 17 senų suremontuotų trofėjinių (vokiečių armijos paliktų) autobusų: „Opel Blitz”, „Mercedes-Benz”, „Büssing”, „Saurer”, „Magirus”, taip pat žmonių vežimui pritaikytos „tritonės” – sunkvežimiai ZIS-5, gauti iš rusų kariuomenės.

 

1946 m. kovo 13 dieną Vilniuje pradedamas reguliarus keleivių susiekimas: atidaromas pirmas reguliarus maršrutas „Žvėrynas–Geležinkelio stotis”, o netrukus autobusai pradėjo kursuoti dar dviem maršrutais.

 

Pirmoji bazė buvo Ukmergės g. 1. Vėliau, 1948 m., ji persikėlė į Savanorių alėją 20 (vėliau – Raudonosios Armijos pr. 4, nes keitėsi pastatų numeracija ir gatvės pavadinimas), o mašinos buvo remontuojamos primityviose dirbtuvėse Ukmergės gatvėje.

 

1948 metų pabaigoje organizuotos šešios miesto ir keturios priemiesčio susisiekimo linijos, kurių bendras ilgis – 290 kilometrų. 1950 m. sostinėje jau veikė dešimt autobusų linijų.

 

1950 m. Vilniaus keleivių susisiekimo kontora turėjo 77 autobusus: 54 nedidelius 18 vietų GAZ 03-30 ir 23 modernius 100 vietų dyzelinius autobusus su elektrine pavara ZIS-154. Mieste kursavo 28 autobusai, likę važinėjo užmiesčio maršrutais. Per metus buvo pervežta 18,2 mln. keleivių. 1953 m. Daukšos gatvėje pradėjo darbą autobusų stotis tarpmiesčio ir priemiesčio maršrutams organizuoti, kuri po metų buvo perkelta į Liepkalnio gatvę.

 

1958 m. autobusų stotis įrengiama Sodų gatvėje. Tuo metu tarpmiestiniuose maršrutuose dirbo greitaeigiai dyzeliniai ekspresai ZIS-127 ir kiek vėliau gauti LAZ-697, o mieste bei priemiestyje keleivius vežė ZIL-158, LAZ-695 ir mažesni KAG-3 markių autobusai. Iš viso įmonė turėjo 270 autobusų.

 

1959 metais Vilniaus keleivių susisiekimo kontora pavadinama Vilniaus autobusų parku.

 

1960 m. Vilniaus autobusų parkas turėjo 335 autobusus.

 

1964 m. Verkių gatvėje pastatyta dabartinė autobusų parko gamybinė bazė, galėjusi aptarnauti apie 400 LAZ markės autobusų. Dviejų aukštų administracinis pastatas, degalinė ir gamybinės patalpos užėmė 6,7 ha teritoriją. Gamybinėse patalpose įrengtos srovinės pirmojo techninio ir kasdieninio aptarnavimo linijos, einamojo remonto bei techninio aptarnavimo postai, 100 autobusų dengta aikštelė, pagalbiniai barai.

 

1965 metais Vilniaus autobusų parkas turėjo 422 autobusus, tarp jų: 301 – LAZ-695, 22 – LAZ-697, 36 – GAZ-652, 19 – ZIL-127.

 

Iki 1966 m. dalis autobusų dar dirbo su konduktoriais, o nuo 1967 m. masiškai pereita prie autobusų su kasomis.

Sovietų valdžios metais Vilniaus autobusų parkas tapo viena didžiausių autotransporto įmonių Lietuvoje.

 

1970 m. įmonė turėjo 572 autobusus. Tų pačių metų vasarą Vilniaus autobusų parkas gavo pirmuosius miesto tipo 100 vietų autobusus „Ikarus-556”, pastatyti sandėliai medžiagoms ir padangoms.

 

1971 m. parkas aptarnavo 33 miesto maršrutus ir juose važinėjo 210 autobusų, priemiesčio ir tarpmiesčio – po 61. Jų visų ilgis – 14 600 km., per metus buvo pervežta 100 mln. keleivių, įmonėje dirbo 2200 žmonių.

 

1972 metais gaunami pirmieji sudvejinti „Ikarus-180” ir tarpmiestiniai minkšti „Ikarus-250”autobusai. Tuo metu įvedami abonementiniai talonai, kurie pradžioje buvo metami į kasos aparatus vietoje kapeikų, kol 1973 metų pabaigoje autobusuose įrengiami komposteriai.

 

1974 m. pastatyta dabartinė autobusų stotis Sodų g. (autorius Vytautas Brėdikis). Per parą čia atvykdavo ir išvykdavo apie 20 tūkst. keleivių.

 

Pastačius stotį, organizuotas reguliarus susisiekimas su keturiomis tuometinėmis sovietinėmis respublikomis ir devyniasdešimt trimis miestais. Pirmą kartą šalyje suprojektuota, parengta ir įdiegta automatizuota dispečerinės kontrolės ir keleivių informavimo sistema.

 

1975 metais Vilniaus autobusų parkas turėjo 636 autobusus, iš kurių kasdien 260 dirbo mieste. „Ikarus” markės autobusai sudarė beveik pusę visų autobusų, iš kurių 65 buvo sudvejinti (triašiai).

 

1980 m. pastatyta nauja automatizuota 3-jų linijų autobusų plovykla.

 

1981 m. parke jau buvo apie 660 autobusų (360 „Ikarus”). Gamybinė bazė galėjo aptarnauti apie 300 autobusų per parą. Įmonėje dirbo daugiau kaip 2600 žmonių.

 

1989 m. autobusų parko teritorija praplečiama dvigubai – iki 16 ha. Vien dirbtuvės užėmė per 3 ha. Per metus buvo pervežama apie 141 mln. keleivių (121 mln. keleivių mieste, 16 mln. – priemiestyje ir 4 mln. – tarpmiestyje). Lietuvai 1990 metais atgavus nepriklausomybę, Vilniaus miesto savivaldybė užmezgė draugiškus ryšius su Norvegijos ir Vokietijos miestų savivaldybėmis. Jos, kaip paramą Vilniaus miestui, pasiūlė nenaujų autobusų.

 

1991 m. Vilniaus autobusų parkui Oslo (Norvegija) savivaldybė padovanojo 4 MAN SL200 autobusus, Duisburgo (Vokietija) autobusų parkas ir Savivaldybė – vieną autobusą „Mercedes-Benz”, o kitais metais ir antrą tos pačios markės autobusą.

 

1992 m. Zalcburgo (Austrija) miestas padovanojo keturis naudotus autobusus „Graf” ir „Štift GSLN”.

 

1992 m. Vyriausybės nutarimu ir Vilniaus autobusų parkas perduodamas į Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumą.

 

1993–1994 metais savivaldybė leido Vilniaus autobusų parkui pirkti iš Duisburgo tris „Mercedes-Benz 0305”, iš Eseno – dešimt „Mercedes-Benz 0305G” (sudvejinti) ir iš Ziegbergo miesto – tris MAN SL200 markės autobusus.

 

Tuo laikotarpiu Vilniuje atidaryta daug naujų autobusų maršrutų, juose įrengti kontroliniai punktai. Perėjus prie dispečerinio induktyvinio laidinio ryšio, autobusų eismas mieste valdomas centralizuotai. Tuo metu sostinėje veikė 17 tokių punktų, kontroliavusių 93,8 procentų linijose važinėjusių autobusų.

 

1995 metais, priėmus naujus įstatymus, įmonė įregistruojama kaip uždaroji akcinė bendrovė, visos akcijos perduodamos Vilniaus miesto savivaldybei, suteikiamas specialios paskirties įmonės statusas. Nuo tada įmonės oficialus pavadinimas buvo SP UAB „Vilniaus autobusų parkas". Tuo metu įmonės balanse buvo registruoti 478 autobusai, kurių du trečdaliai – nusidėvėję, įmonėje dirbo 1843 žmonės. SP UAB „Vilniaus autobusų parkas" įsigyja bandomąjį autobusą „Karosa B-741”, o kitais metais Vilniaus miesto savivaldybė ir Susisiekimo ministerija nuperka 11 tos pačios markės autobusų.

 

1996 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 162 SP UAB „Vilniaus autobusų parkas"reorganizuotas į dvi savarankiškas įmones: SP UAB „Vilniaus autobusų parkas" ir UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompaniją" (TOKS). Po reorganizacijos iš 1843 dirbančiųjų Vilniaus autobusų parke liko 1334, iš 478 turėtų autobusų – 350. Didžioji jų dalis – čekiškos „Karosos”, vengriški „Ikarus”, likusieji – seni vakarietiškų markių autobusai „Mercedes-Benz”, „VOLVO”, „Scania”, MAN. Įmonėje dar buvo ir ukrainietiškų LAZ, tačiau jie keleivių jau nebevežiojo ir stovėjo nenaudojami. Po reorganizacijos pagrindine įmonės veikla tapo keleivių vežimas reguliariais miesto maršrutais. Be pagrindinės veiklos, įmonė teikė ir kitas paslaugas: autobusų ir autofurgonų plovimas, jų techninė priežiūra, remontas, autorizuota autobusų „Karosa” techninė priežiūra, prekyba agregatais ir atsarginėmis dalimis.

 

2004 metais bendrovė su konkurso nugalėtoju „VOLVO Bus Corporation” 2004-05-14 sudarė sutartį dėl 90 vnt. VOLVO, markės naujų autobusų pirkimo. „VOLVO Bus Corporation" įsipareigojo pagaminti ir bendrovei per 3 metus kasmet parduoti po 30 (20 vnt. – 12 m. ir 10 vnt. – sudvejintų 18 m.) autobusų. Tai leis atnaujinti trečdalį autobusų parko.

 

2005 metais Vilniaus miesto gatvėmis jau važiuoja 60 „City Bus VOLVO 7700" (40 vnt. trumpų – 12 metrų ir 20 vnt. ilgų – 18 metrų) markės naujų modernių autobusų.

 

2003 metų pradžioje, atsisakydama specialiosios paskirties įmonės statuso, kartu savivaldybė nutarė pakeisti ir iš sovietinių laikų paveldėtą Vilniaus autobusų parko pavadinimą į UAB „Vilniaus autobusai”. 2003 metų viduryje UAB „Vilniaus autobusai” gavo 14 naujų žemagrindžių „Mercedes-Benz" markės autobusų: 4 mažesnius 9,5 metrų ilgio ir 45 vietų „CITO" bei 10 standartinio ilgio 85 vietų „CITARO". Tai pirmieji nauji autobusai po 4 metų pertraukos.

 

Troleibusų istorija skaičiuojama įkūrus 1956 m. spalio mėnesį Vilniaus troleibusų valdybą. Buvo nutiestas 7,8 km ilgio kontaktinis tinklas, pastatytas parkas 25 troleibusams. Lapkričio 3 dieną į Vilniaus gatves išriedėjo pirmieji 7 „MTB-82D" troleibusai „Antakalnis – Stotis“ maršrutu. Kitais metais buvo atidarytas antras maršrutas „Stotis – Žvėrynas“. Kasmet buvo tiesiamos kontaktinio tinklo linijos, atidaromi nauji maršrutai, įsigyjami naujesnių tipų troleibusai. Vilniuje 1967 m. veikė 13 maršrutų, kurių bendras ilgis – 217 km, parkas turėjo 159 troleibusus. Iki 1975 metų buvo įrengti bemaž visi šiandien veikiantys maršrutai. Nuo 1960 m. parkas įsigydavo čekiškus troleibusus: „Škoda-8Tr“ ir “Škoda-9Tr“.

 

Nuo 1981 metų troleibusų parkas įsigydavo techniškai modernesnius „Škoda-14Tr“ troleibusus. Besiplečiant elektrinio transporto tinklui, įmonė nepajėgė sutalpinti transporto priemonių, todėl 1961 metais pradėta rekonstruoti troleibusų parką. Po rekonstrukcijos parke tilpo 120 troleibusų.

 

Augant miestui didėjo keleivių srautai, jiems pervežti reikėjo vis didesnio troleibusų kiekio. Parkas 1982 m. negalėjo sutalpinti turėtų 278 troleibusų, todėl buvo pradėta rengti antrojo troleibusų parko projektą. Antrasis troleibusų parkas buvo atidarytas 1985 m.  gruodžio 25 d. Viršuliškių mikrorajone. Jame galima buvo aptarnauti 150 troleibusų. Bendras 297 troleibusų kiekis buvo paskirstytas abiems parkams, todėl palengvėjo darbuotojų darbo sąlygos, transporto priemonių techninė priežiūra ir pagerėjo keleivių aptarnavimas.

 

Vilniaus troleibusų valdyba 1993 m. balandžio mėn. buvo reorganizuota į UAB „Vilniaus troleibusai“. Įmonės steigėja ir akcijų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Jos lėšomis 1996 m. ir 1997 m. iš Čekijos buvo įsigyta po 30 naujų troleibusų „Škoda-14Tr“ bei 1999 m. nupirkti 23 „Škoda-14TrM“ troleibusai.

 

UAB „Vilniaus troleibusai“ 2004–2006 m. lizingo būdu įsigijo naujus 45 modernius žemagrindžius „SOLIARIS Trolino 15AC“ troleibusus. Jie patogūs žmonėms su negalia, jų talpa 1,5 karto didesnė, todėl sparčiau aptarnaujami keleiviai. O 2007–2011 nusipirko 13 naudotų „Škoda-14 Tr" troleibusų, kurie buvo remontuojami įmonės dirbtuvėse. Bendrovė rūpestingai eksploatuoja turimus troleibusus: senesnius – remontuoja įmonės remonto dirbtuvėse. Taikant naują technologiją, troleibusai po kapitalinio remonto ir išore, ir vidumi beveik nesiskiria nuo naujų troleibusų. Atliekant kapitalinį remontą per pastaruosius penkerius metus buvo atnaujinta didžiuma senesnių troleibusų, kurie naudojami ir šiandien.

 

Tobulinant transporto veiklą, itin svarbu eismo reguliarumas. Todėl UAB „Vilniaus troleibusai“ buvo sukurta ir įdiegta kompiuterizuota eismo kontrolės sistema. Ją naudojant galima stebėti visų troleibusų ar atskirų maršrutų troleibusų judėjimą pagal sistemoje įvestą troleibusų judėjimo grafiką. Specialūs davikliai fiksuoja visus nukrypimus nuo eismo grafiko. Šie duomenys kaupiami, analizuojami ir padeda tiksliau įvertinti viešojo transporto situaciją, operatyviai šalinti iškilusius nesklandumus bei koreguoti eismo grafikus.

 

Pastaraisiais metais ryškėjant vairuotojų kaitos problemai, UAB „Vilniaus troleibusai“  2005 m. gegužės mėn. buvo reorganizuotas Profesinio mokymo centras. Jame organizuojami kursai norintiems dirbti troleibusų vairuotojais ir rengiami bendrovės vairuotojams kvalifikacijos kėlimo kursai. Iki 2007 m. parengta 70 naujų troleibusų vairuotojų ir 60 bendrovės vairuotojų įgijo aukštesnę vairuotojo klasę. Bendrovė turi 312 troleibusų (2011-05-01). Darbo dienomis į 20 maršrutų išvažiuoja 226 troleibusai, poilsio ir švenčių dienomis – 115 troleibusų. Bendras maršrutų ilgis – 480,6 km. Per dieną troleibusai nuvažiuoja 42 013 km, perveža apie 200 tūkst. keleivių. Kontaktinį tinklą elektros srove aprūpina 19 traukos pastočių. Bendrovėje dirba 1060 darbuotojų.